Vėlinės… Jos ir vėl žvakučių vandenyno kuždesiu papuoš visas kapines, sukeldamos mūsų mintyse keistą liūdesį ir šviesą prisimenant tuos, kurie suskubo išeiti, pasilikdami mūsų prisiminimuose kaip atspindys ežero vandenyje – lyg ir tikras, bet kažkoks liulantis, banguojantis… Kaip kartais mums jų trūksta… ir kaip neteisingai, užsisukę gyvenimo sūkuriuose mes juos primirštam…

Ramių Vėlinių jums ir jūsų šeimoms, brangieji. Šiltų ir šviesių prisiminimų…