Atėjęs taip pavėluotai ir taip greitai įsismarkuojantis pavasaris išvarė mane „darbinių atostogų”. Viskas, ką anksčiau reikėjo pasidaryti per keletą mėnesių, dabar susispaudė į kelias savaites: daržai, šiltnmiai, gėlynai, kūdra, bonsai…

Praeitą penktadienį ir šį pirmadienį, besistendamas atsijungti nuo „darbų darbe” ir persijungti į „darbus namie”, radau laiko ir išlėkiau su kompaniją į mišką, kasmetines yamadori (bonsų ruošinių) paieškas. Miške gražu, viskas bunda, žydi šilagėlės. Paieškos buvo sėkmingos – mano kolokciją papildė penki likimo nuskriausti medžiai. 

Kadangi bonsų vis daugėja, kieme su draugų pagalba (ačių jiems už tai) atsirado būsima jų eksponavimo vieta – buksmedžio labirintas. 

Daugiau apie jį parašysiu „Juodšilių žieduose”, dabar tenoriu paminėti, kad galutinai savo formas ši gyvatvorių raizgalynė įgaus tik po kokių 2-3 metų. Bet viskam reikia ruoštis iš anksto. Bonsai taip pat dar pradedami formuoti, taigi, tiek labirintas, tiek jo gyventojai kol kas gyvena savo atskirus gyvenimus. Ateis laikas, ir jie „susibėgs”. 

Tiek žinių. O dabar – lekiu į darbus: lysvių darymas, kūdros pakrančių tvarkymas, šilnamis, pavasarinė sėja… O kur dar pavasarinis braškyno „pakutenimas”…

Smagaus ir jums pavasario!